Durpės
Organinė nuosėdinė uoliena
Tai organinė nuosėdinė uoliena, kuri susidaro iš pelkių augalijos liekanų (kerpių, meldų, kiminų ir kt.). Durpės formuojasi kelis tūkstančius metų (per metus susidaro vos 1 mm sluoksnis) ir pagal struktūrą yra skirstomos į plaušines bei amorfines, o pagal susidarymo sąlygas į žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines. Durpės kaupiasi pelkėse ir raistuose, ten, kur renkasi perteklinis vanduo. Jos išgaunamos nusausinus pelkynus. Vėliau iškastos durpės gali būti perdirbamos cheminiu arba mechaniniu būdu. Lietuvoje yra bene keturiasdešimt šių uolienų rūšių.
AB Rėkyva gaminama produkcija yra iš aukštapelkinių trupintinių ir blokinių durpių. Papildomai durpės pagal sudurpėjimo laipsnį yra skirstomos į skirtingas kategorijas, kiekviena kategorija turi skirtingas savybes.
| Durpių tipas | Aukštapelkinės | Aukštapelkinės | Aukštapelkinės |
| Kategorija | Blokinės šviesios | Trupintinės šviesios | Trupintinės tamsios |
| Susiskaidymas | H1-H3 | H3-H4 | H4-H6 |
| Rūgštingumas pH (H2O 1:1) | 3,5 ‒ 4,5 | 4,2 ‒ 4,7 | 4,5 ‒ 5,0 |
| Organinė medžiaga % | >97 | >94 | >90 |
| Pelenai % | 1 – 5 | 2 – 7 | 3 – 8 |
| Piltinis tankis prie drėgmės 50% g/L | <200 | 200-240 | >240 |
| Elektrinis laidis mS/cm | <0,15 | <0,15 | <0,15 |
| Poringumas % | 94 – 96 | 92 – 95 | 90–93 |
| Drėgmė % | 45 – 55 | 45 – 55 | 45 – 55 |
| Vandens įgeriamumas, kartais | >9,0 | >7,5 | >6,0 |
| Absoliučiai sausa masė g/l | <100 | 100-120 | >120 |